Beveik visa rašytinė tradicija šį himną pateikia neįvardindama autoriaus. Lotyniškoji jo versija, apie 800-uosius metus redaguota Venecijos vyskupo Kristupo, sako, kad autorius yra Germanas iš Konstantinopolio, miręs 733 metais.
Tradicija Akatisto atsiradimą sieja su VII a. pradžios avarų žygiu prieš Konstantinopolį. Miesto apgultis buvus labai nuožmi. Žmonės, matydami žymią priešų jėgų persvarą, kaip niekad suvokė savo bejėgiškumą ir šaukėsi Dievo pagalbos bei Mergelės Marijos užtarimo. 626 m. avarų antpuolis vadovaujant karvedžiui Heraklėjui buvo stebuklingai atremtas.
Padavimas byloja, kad pergalės proga Konstantinopolio diakonas Georgijus Pisidas, tarnavęs Blachernuose esančios Dievo Motinos bažnyčioje, sukūrė himną Akatistą, apgiedantį Apreiškimą Mergelei Marijai ir Dievo Sūnaus Įsikūnijimo slėpinį. Kiti padavimai sako, kad šias liaupses Dievo Motinai sukūręs patsai tuometinis Konstantinopolio patriarchas Sergijus II ar garsusis bažnytinių giesmių kūrėjas šv. Romanas Gražiagiesmis, gyvenęs VI a. pabaigoje.Vis dėlto daugelis tyrėjų Akatisto autoriumi laiko Georgijų Pisidą, nes Akatisto jambinė eilėdara, motyvai ir žodynas yra būdingi ir kitiems Georgijaus poetiniams kūriniams.
Stačiatikių liturginėse knygose dažnai Akatisto pradžioje įterpiama antraštė: "Palaimintojo Georgijaus Pisido kūrinys". Nemažai kritikų teigia, jog palaimintasis Georgijus parašęs tik įžanginį kondaką "Tave, Karžyge...", o visa likusi dalis galėtų būti vieno iš Chalkedono Tėvų darbas.
Kompozicijos data būtų V a. antra - VI a. pirma pusė. Kadangi šis garbingas, brandus kūrinys yra iš seniausios Bažnyčios Tradicijos, iš to laikotarpio, kai Bažnyčia dar nebuvo pasidalijusi, jis priimtinas ir giedotinas visose Bažnyčiose ir visose bendruomenėse.
Pats žodis Akatistas nėra tikrinis himno pavadinimas. Tai tarsi paaiškinimas, pridėtas kūrinio pradžioje. "A-kathistos" graikų kalba reiškia "ne sėdint": bendruomenė iš didžios pagarbos Dievo Motinai jį turi giedoti atsistojusi lygiai taip, kaip klausydama Evangelijos (graikiškai gerosios žinios paskelbimas ir Apreiškimas Dievo Motinai reiškiami tik vienu žodžiu - Evangelismos). Kai kurie himno struktūros bruožai siejasi su 21-ajame Apreiškimo apaštalui Jonui skyriuje pavaizduotos dangiškos Jeruzalės paveikslu.
Marijos visas grožis ir tobulumas apgiedamas kaip Bažnyčios paveikslas, tai Sužadėtinė be žemiškojo sužadėtinio, Mergelė - Avinėlio Sužadėtinė. Pirmoji Akatisto dalis (1-6 giesmės) yra Kalėdų slėpinio tema, besiremianti Luko ir Mato evangelijų pirmųjų dviejų skyrių pasakojimai apie Apreiškimą, Įsikūnijimą, Jėzaus gimimą, išminčius ir kūdikystę. Antroji dalis (7-13 giesmės) pateikia ir apgieda tai, ką apie Mariją išpažino Bažnyčia, ypač Efezo ir Chalkedono laikotarpiu, t.y. apie Marijos vaidmenį išganymo istorijoje. (Pagal kun. Laimono J. Nedvecko, Akatisto vertėjo į lietuvių kalbą ir kun. Mindaugą Pukščio parengtą medžiagą)
Transliuojamas Švč, M. Marijos ypatingų švenčių dienomis.